Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje balandžio 1–7 d. (14-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 815,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kovo 25–31 d. (13-ąją savaitę) jis siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Organų donorystė ir transplantacija daugiau kaip trims šimtams sunkiai sergančių žmonių Lietuvoje yra paskutinė viltis prisikelti naujam gyvenimui. Kažkieno mamai, tėčiui, vaikui ar draugui tai yra vienintelis gydymo būdas, leidžiantis toliau gyventi. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NTB) dalijasi 2024 metų pirmojo ketvirčio rezultatų apžvalga.

Internete, ypač socialiniuose tinkluose, gausu patarimų, kaip neįprastais būdais numalšinti įvairius skausmus, pagerinti savijautą bei išvaizdą. Pilvo skausmus patariama gydyti pienu ir Kajeno pipirais, ausų skausmą – garstyčių aliejumi ar gvazdikėliais, refliuksą – kramtomąja guma, karpas šalinti lipniomis juostomis. Sveikatos specialistų nuomonė apie tokius patarimus yra skeptiška – patys jais nesinaudotų ir nerekomenduoja kitiems, mat „gydantis“ nepatikrintais metodais galima dar labiau sau pakenkti.

Pastaraisiais metais iki 90 proc. sumažėjus skiepijimo nuo tymų aprėptims Europoje, specialistai įspėja, kad naujo tymų protrūkio tikimybė didėja. Siekiant suvaldyti šios ligos plitimą, labai svarbu, kad būtų paskiepyta ne mažiau 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali grėsmė protrūkiams ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų.

Tyrimų duomenimis, kas trečias vyresnio amžiaus žmogus mūsų šalyje yra netekęs daugumos arba visų dantų. Šilutės odontologijos implantologijos klinikos gydytojas burnos chirurgas Marijus Strazdas pranešime žiniasklaidai sako, kad dantų netekimas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik šypsenos estetikai, bet ir bendrai žmogaus sveikatai bei savijautai.

„Ši liga savaime neišnyksta, todėl „gyventi su išvarža“ ir laukti likimo malonės ar bausmės nematau prasmės“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) I Chirurgijos skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Gintaras Varanauskas. Jis perspėja, kad uždelsus gali įvykti rimtų komplikacijų, o prireikus skubios operacijos net ir kelios valandos gali būti lemiamos. Gydytojas ragina rinktis planinę pilvo sienos išvaržos operaciją, kuri lemia geresnius operacijos rezultatus bei greitesnį atsistatymą po jos.

Autizmas, pagal naujas klasifikacijas dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra kitokios galvos smegenų struktūros nulemta būklė, pasireiškianti bendravimo, elgesio ir pasaulio suvokimo kitoniškumu. „Autizmo spektras – labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nėra vienodi, jie turi labai skirtingas gyvenimo patirtis ir pasiekimus“, – aiškina doc. dr. Indrė Bakanienė, laikinai einanti Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės pareigas.

Per šventes daugelis su artimaisiais susėdome prie velykinio stalo ir valgome daugiau nei įprastai. Todėl po švenčių padaugėja apsinuodijimų maistu. Kartais atsigauti prireikia ir keleto dienų, todėl patariama po apsinuodijimo ateinančiomis dienomis rūpintis savo sveikata.

Pilvo pūtimas būdingas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Jis gali trukdyti užsiimti kasdienine veikla ar dalyvauti visuomeninėse ar pramoginėse veiklose. Pilvo pūtimas atsiranda, kai virškinimo traktas prisipildo oro ar dujų. Dauguma žmonių pilvo pūtimą apibūdina kaip pilvo pilnumo, įsitempimo ar išsipūtimo jausmą. Pilvas taip pat gali būti patinęs (išsipūtęs), kietas ir skausmingas. Pilvo pūtimą dažnai lydi skausmas, per didelis dujų kiekis (meteorizmas), dažnas rijimas arba atpylimas, pilvo gurguliavimas.